chiolyn

Rudenys nukloja lapais Tavo sielą ir mintis.

Ir iki kelių kraujuojančiuose klevo vaikuose įklimpsti. Šiukšda po kojomis mirštantys lapai ir Tau taip pasiutusiai gražu ir gera. Lyg ne miegui, o naujai gyvybei Žemė ruoštųsi. 

Jų gyvenimas tobulas. Turi tobulai baltus namus su retų augalų sodu. Jie važinėja dideliais automobiliais, turi garažą, panašiu į tavo butą. Jiems niekad nelyja ir akmenys bate neįstringa. Jie augina tris vaikus. Būtinai tris. Turi šunį, kurį vežasi į šeimos išvykas. Jų namuose - plačiaekranis televizorius ir išmanusis telefonas. Jie nuolat idiotiškai šypsosi. Nes šypsotis reikia. Jie gimė, bet negyvena.

Mes gyvenam įdomų gyvenimą. Turim namus. Arba neturim. Mūsų sodas - miškas ir pievos. Mes mokam skristi. Mes verkiam arba juokiamės. Kartais tai darom kartu. Mes geriam daug vyno ir rūkom. Mes mirsim, bet nors gyvenam.

Nostalgija neišmatuojama pirštais. Ją kartais atneša vėjas pro atdarą langą. Arba primena lapai, mirštanys po kojomis. Ji slepiasi vakaro šilumoj arba židinyje, kai kieme obuoliai baigia nubyrėti.

Nostalgija gali priversti tave verkti. Arba juoktis. Tu negali pasirinkti - renkasi ji.

Nostalgiją gali gauti paštu arba su kalėdiniais sveikinimais. Ji užeina arbatos, nors tu nekvieti prisėsti. Ji yra. Ir nieko nepakeisi. 

Šiandien ji man groja akordeonu. O aš šypsausi.

Vėjams.

Jau išgerti visi puodeliai. Arbatos atšalusios.

Visi laiškai suskaityti, nuo žiūrėjimo pageltusiais lapais.

Išlaukti visi iki vieno. Sekmadienio rytai. 

Norėčiau kas kartą kaip šįryt, kaip vakar. 

Ir vėl septintą dieną savaitės. Sėdėsim ir lauksim. 

Žiūrėsim, kas bus. 

Berniukas: Andriau, o iš kur atsiranda vaikai?

Vyresnis brolis: kaip iš kur.. iš pilvo.

Berniukas: Aaa.. O tai kai užaugsiu galėsiu turėti vaikų iš pilvo?

Vyresnis brolis: Ne, vaikus gimdo tik mamos.

(po pauzės)

Berniukas: Tada aš būsiu mama.

Greitis buvo milžiniškas. Naujutėlaitis "mersas" lėkė plentu nepaisydamas kelio ženklų. Ir iš kur tas vaikas išdygo? 

"Ir apskritai,- pagalvojo automobilio vairuotojas apžiūrinėdamas ar neliko kokio įbrėžimo,- kas leidžia vaikams taip lakstyti?"

Nepatenkintas įsėdo atgal. "Mersas" nurūko keliu tolyn.

"Kai užaugsiu, ir aš tokią mašiną turėsiu"- dar spėjo pagalvoti vaikas prieš mirtį.

14 mėlynų obuolių. Neskabytais koteliais.

13 saulėgrąžų prieš atokvėpį dienos galvas panarinusių.

12 rusų karių, sudėję galvas ant akmens sausą duoną valgo.

11 benamių katinų po Paryžiaus saule. Rainų šiek tiek.

10 vaikų, didelėm akutėm svajones popieriniais lėktuvėliais laido pro langą bendrabučio.

9 žvyrkeliai per šimtmečius pienu sulieti. Ką padarysi, kad pienininkas šalia gyvena.

8 randai po kaklu, kurie ten amžiams pasiliks . Arba 8 istorijos apie katino maudynes.

7 saulės spinduliai virš Tavo sumerktų akių. 

6 žąsys, pametusios vaikus. Tiek pat vaikų, pametusių žąsis.

5 pasakos prieš miegą. Apie mokesčių mažinimą ir našlaitę.

4 stygos. 4, nes groti kažkas nemoka.

3 buteliai vyno, nors pilnų tik pusantro.

2 žmonės vienas prieš kitą. Nesikalba. Pykstasi, bet šypso vienas kitam. Nes to etiketas nedraudžia.

1 ir tuo viskas pasakyta...